čiūžoti

1 čiū́žoti, -o, -ojo intr. 1. gulėti parvirtus, čiūžtelėjus, paslydus: Kaip parvirtau, teip ir čiū́žojau ant kelio, kol žmonės prikėlė Skr. Pamestas bečiū́žantis raktelis, t. y. ištisas gul ant žemės J. Čiū́žo [numirusi] seselė kai ledo lytelė (rd.) Erž. 2. K susitraukusiam kur būti, lindėti, kiūtoti: Užsiglaudęs čiū́žau, t. y. būvu, stoviu, sėdžiu, guliu ant vietos ir kenčiu J.